Žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ 35-erių metų jubiliejaus minėjimas

VILNIAUS ŽYDŲ MENO SAVIVEIKLOS KOLEKTYVŲ 50-METIS

Vokiečių okupacijos metais (1941 m. birželio mėn. – 1944 m. liepos mėn.) žuvo daugiau kaip 90% Lietuvos žydų. Buvo sunaikintos ir išgrobtos neįkainojamos žydų kultūros vertybės. Pirmaisiais pokario metais išlikę negausūs švietimo ir kultūros veikėjai, didelių pastangų dėka , sugebėjo Vilniuje atkurti valstybinį žydų muziejų, o Vilniuje ir Kaune – žydų pradžios mokyklas bei vaikų namus. Koncertavo dainininkai Benjaminas Chajetauskas, Ina Toper–Kunickaitė, pianistė Nadežda Dukstulskaitė. Savo eiles jidiš kalba Maskvoje išleido poetai Hiršas Ošerovičius, ir persikėlęs iš Charkovo į Vilnių, Josifas Kotliaras, o rašytojai Abraomas Suckeveris, Mejeris Jelinas bei Dmitrijus Gelpernas išleido knygas apie Vilniaus ir Kauno getus bei juose veikusias antifašistinės kovos organizacijas. Pradėjo reikštis žydų meno saviveikla.
Tačiau vis aršiau besireiškianti stalinistinė antisemitinė politika Sovietų Sąjungoj, sudavė skaudų smūgį visai žydų kultūrai. Penktojo dešimtmečio pabaigoje buvo uždraustos visos žydų švietimo ir kultūros įstaigos: kūrybinės organizacijos, teatrai, leidyklos, laikraščiai, mokyklos... Buvo persekiojami žydų mokslo ir kultūros veikėjai,  likviduotas S.Michoelso vadovaujamas garsus Maskvos žydų teatras. Šeštojo dešimtmečio pradžioje buvo sušaudyti arba represuoti žymiausieji žydų kultūros veikėjai, sukurpta baisi provokacinė žymių žydų gydytojų byla. Paaiškėjus grėsmei visai žydų kultūrai ir negalėdami reikštis, dar 1945-1946 m. Vilnių paliko, ir išvyko į užsienį žymūs poetai Abraomas Suckeveris, Chaimas Gradė, Šmarijahu Kačerginskis, publicistas Leizeris Ranas, daktaras A.Libo, redaktoriai R.Cincinatus ir G.Jašunskis, docentas I.Viršubskis, ir daugelis Lietuvos žydų švietimo, kultūros ir visuomenės veikėjų.
Likę Lietuvoje žydai, kurie nuo vaikystės gyveno žydų šeimų tradicinėje atmosferoje, mokėsi žydų mokyklose, gerai žinojo savo tautines jidiš ir hebrajų kalbas - nepalūžo. Jie parodė litvakišką nacionalinį, dvasinį stiprumą. Buvo išsaugota ir visuotinai bei viešai vartojama „mame lošn“ – motinos jidiš kalba, buvo švenčiamos tradicinės nacionalinės šventės, buvo rūpinamasi paminklų žuvusiems statymu ir organizuojamas žudynių vietų lankymas.
...Po Stalino mirties 1953 m. ir ypač po TSKP  XX –ojo suvažiavimo - 1956 m., buvo atskleisti baisūs stalininio režimo nusikaltimai, tarp jų ir prieš žydų tautą. Susiformavusiu „atlydžio “ laikotarpiu pirmieji pasinaudojo Vilniaus žydai. Smuikininkas Berelis Cesarkas, liaudies meno saviveiklos entuziastai: Mošė Pianko, Markas Moizesas, Hiršas Šarvšteinas, Motelis Kanovičius ir kiti, ėmėsi iniciatyvos kurti žydų meno saviveiklos kolektyvus. Lietuvių ir lenkų meno kolektyvai jau veikė prie respublikos profsąjungų kultūros klubo Vilniuje. 1956 m. viduryje Vilniaus centre buvo iškabintas skelbimas lietuvių ir žydų kalbomis kvietęs žydų liaudies meno mylėtojus dalyvauti kuriamame žydų dainų ir šokių ansamblyje. Ši informacija greitai pasirodė  užsienio žydų spaudoje.
Savo ruožtu, saviveiklinį meno kolektyvą sukūrė Vilniaus odos galanterijos įmonės žydų darbininkai, vadovaujami Juliaus Kaco. Nors komunistų partijos ir saugumo organai kliūdė, bet tuo metu nesiryžo uždrausti žydų meno saviveiklos kolektyvų kūrimo. Juose susibūrė apie 200 saviveiklininkų. Dramos kolektyvui vadovavo profesionalus žydų scenos aktorius I.Dogimas, chorui –žymus chorvedys Š.Blecharovičius, šokių kolektyvui – S.Rabinovič, kiek vėliau susikūrusiam liaudies instrumentų orkestrui – Š.Mejerovičius.
1956 m. gruodžio 27 d. profsąjungų kultūros klubo salėje Gorkio, dabar Didžiojoje gatvėje, kurioje buvo tik 250 vietų, įvyko saviveiklos kolektyvų koncerto generalinė repeticija virtusi pirmu viešu jų koncertu. Salė buvo sausakimša. Atmosfera buvo šventiška. Koncertas prasidėjo žodžiais: „Priešai manė – jau užgeso/ Žydų dvasia ir žydų kalba/ Bet užsispyrėliai išpūtė ugnį/ Viso, kas tautai buvo miela ir brangu!“. Kiekvienas aktorių pasirodymas buvo lydimas ovacijomis. Tai buvo tikra gyvos žydų kultūros šventė ir nacionalinė, dvasinė pergalė prieš užmačias visai ją palaidoti. Vilniuje tuo metu buvo apie 18-19 tūkst., o Lietuvoje apie 30 tūkst. žydų. Koncertai su dideliu pasisekimu buvo kartojami. 1957 m. liepos mėn. Vilniaus žydų saviveiklinis dramos kolektyvas už spektaklį pagal žydų klasiko Šolom Aleichemo pjesę „200000“ – „Didysis laimėjimas“, tapo pirmojo Lietuvos meno saviveiklos kolektyvų festivalio laureatu.
Tuo metu ant Tauro kalno iškilo nauji profsąjungų kultūros rūmai su 1000 vietų žiūrovų sale. Spektakliai, koncertai, akademijos, skirtos žymiems žydų kultūros veikėjams, sutraukdavo tūkstančius žydų, tarp jų ištisas šeimas su seneliais, tėvais, vaikais ir anūkais. Rūmai tapo savotišku visuomeninio-kultūrinio bendravimo centru.
Vilniaus kolektyvų sėkmė suteikė galimybę Lietuvos filharmonijos solistei Nechamai Lifšicaitei pradėti dainuoti žydų liaudies dainas. 1958 m. pradžioje atlikėja visasąjunginiame estrados artistų konkurse sudainavo tris dainas jidiš kalba, ir pakerėjo tiek publiką, tiek aukšto lygio žiuri narius, ir pelnė pirmąją vietą. Greitai solistė tapo legendine žydų lakštingala.
Žydijos mintis ir jausmus prasidėjus chruščioviniam „atlydžiui“ perteikė jauna dainininkė iš Vilniaus – „Lietuvos Jeruzalės“ Nechama Lifšicaitė. Pasaulinėje muzikinėje kultūroje nėra nė vieno kito atlikėjo, kurio kūryba teiktų ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir būtų svarbi visuomeninio judėjimo dalis, kvietusi į žydų nacionalinį  išsivadavimo judėjimą.
Vilniaus poeto Josifo Kotliaro dainos „A lidele in jidiš“ („Dainelė jidiš kalba“) žodžiai visus ragino: „Dainuokime tą dainelę visi kartu/ Kaip geri giminės, kaip vienos motinos vaikai/ Trokštu tik vieno – tegul skamba laisvai ir plačiai/ Visų dainų pynėje ir manoji daina!“
Įkvėpti Vilniaus žydų meno saviveiklinių kolektyvų sėkme, ansambliai kūrėsi Rygoje, Minske, Kišiniove, Kaune......
 1958 m. žydų saviveiklos dramos kolektyvo vadovu tapo Valstybinio rusų dramos teatro režisierius Leonidas Lurje, šokių ansambliui, kurį laiką vadovavo Lietuvos operos ir baleto teatro vyriausiasis baletmeisteris Bronius Kelbauskas. Baigusi Vilniaus konservatoriją chorui vadovavo talentinga chorvedė Aliza Blecharovič, o orkestrui jos brolis, taip pat studijavęs Vilniaus konservatorijoje – Michailas Blecharovič. Vilniaus kolektyvai vasarą koncertuodavo Palangoje ir Druskininkuose, kuriuose poilsiaudavo tūkstančiai žydų iš Maskvos, Leningrado, Minsko ir kitų šalies miestų. Kurį laiką jie koncertuodavo ir kituose respublikose, kol nebuvo uždrausta žydų meno kolektyvų veikla.
1965 m. Vilniaus žydų saviveikliniam dramos kolektyvui buvo oficialiai suteiktas Liaudies teatro vardas.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntojo dešimtmečio pradžioje prasidėjo masinė Lietuvos žydų emigracija į Izraelį. Į šią šalį išvyko Nechama Lifšicaitė ir daugiau kaip 100 Vilniaus ir Kauno žydų meno saviveiklos kolektyvų narių. Visi jie buvo šiltai sutikti Izraelio visuomenės ir valdžios organų. Buvę Vilniaus, Kauno, Rygos, Kišiniovo meno saviveiklos kolektyvų nariai Tel Avive sukūrė dainų ir šokių ansamblį „Anachnu kan!” („Mes čia!”)Tai paskutiniai garsaus žydų partizanų himno „Niekuomet nesakyk, kad eini paskutiniuoju keliu“ žodžiai. Šis himnas gimė Vilniaus gete. Jo žodžiai parašyti jauno poeto Hiršo Gliko, kuris žuvo 1944 m. Estijos mirties stovykloje. Tarp naujojo meno kolektyvo kūrybinių vadovų buvo Aliza ir Michailas Blecharovičiai. Tarp dainininkų išsiskyrė buvę vilniečiai Faivelis Abramovičius, Sara Štrimling ir kiti. Nechama Lifšicaitė ir ansamblis „Anachu kan!” daug metų su dideliu pasisekimu koncertavo Izraelyje ir daugelyje Amerikos bei Europos šalių.
Vilniuje pradėjo kurtis nauji žydų meno saviveiklos kolektyvai. Brandūs liaudies teatro dalyviai Julius Kacas, Tatjana Garelik, Motelis Kanovičius, Isakas Fridbergas, jaunesnieji Calelis Frankas, Polina Pailis ir kiti vadovaujami rusų dramos teatro aktorių I.Sergeikos ir L.Bragilevskio, kūrė naujus spektaklius. Žiūrovai su dėkingumu prisimena veteranus, formavusius teatro veidą – G ir Z.Šarfšteinus, S.Bekker, S ir M.Kanovičius, M.Pianko, Ch.Goldenštein.
Po 20 metų  nuo1979 iki 1999 m. žydų liaudies teatrui vadovavo gabus ir patyręs profesionalus režisierius ir pedagogas Milanas Chersonskis. Prie teatro kolektyvo pradėjo veikti jaunimo studija. Buvo kuriami klasikinio žydų teatro repertuaro spektakliai, ypač išsiskyrė „Naktis prieš Babij Jar“, pagal A.Borščiagovskio pjesę (1986 m.) ir „Nėra vergams rojaus“, pagal G.Kanovičiaus to paties pavadinimo romaną (1991 m.). Dvejus metus buvo sėkmingai kuriami „Purimšpiliai“, skirti žydų nacionalinei šventei Purim. Ši satyrinė pajuoka buvo skirta tokiems personažams, kaip Hitleris ir Stalinas. Pagrindinius vaidmenis minėtuose spektakliuose puikiai atliko Calelis Frankas.
Paskutinį spektaklį Vilniaus žydų liaudies teatras suvaidino 1995 m., pastatęs klasikinę Jakovo Gardino pjesę „Mirėlė Efros“. Pagrindinį Mirėlės vaidmenį meistriškai ir jaudinančiai suvaidino teatro veteranė Polina Pailis.
Beveik 40 metų veikė šis nuostabus Vilniaus žydų teatras, kurio spektakliai su dideliu pasisekimu buvo vaidinami ir Baltarusijoje, Moldavijoje, Leningrade. Dekoracijas spektakliams daug metų kūrė talentingi, profesionalūs Rusų dramos teatro dailininkai: Semionas Lukackis, Michailas Percovas ir kiti.
Po didžiosios 1970 m. emigracijos gabus dainininkas ir muzikantas Jakovas Magidas 1971 m. įkūrė naują vokalinį instrumentinį ansamblį, kuris buvo pavadintas „Fajerlech“ („Ugnelės“).
Susiformavo  muzikantų entuziastų branduolys, ilgainiui pelnęs visuomenės pripažinimą, laimėjęs prizines vietas įvairiuose konkursuose bei festivaliuose. Šokėjų grupė į ansamblį įsiliejo 1973 metais ir užėmė tvirtas pozicijas šalia instrumentalistų bei vokalistų. Ansamblio atlikėjų išreiškiama Žydų tautos ilgaamžė patirtis, atspindinti sąmojį, harmoniją, temperamentą ir vidinę kultūrą, sukėlė visuotinį žinovų susižavėjimą bei pripažinimą.
Pirmieji „Fajerlech“ organizatoriai, vadovai ir atlikėjai buvo J.Magidas, G.Kravecas, V.Gluškovas, M.Rabkinas, L.Šapyra, S.Libenšteinas, I.Manžuchas, I.Janovec, S.Kuras, F.German, A.Traubas, B.Kirzneris, G.Libenštein, MJ.Levit, R.Kac, A.Gluškova, A.Krupas, A.Kravec. Jie padėjo tvirtus pamatus padėjusius išugdyti daug gabių atlikėjų, vėliau tapusių profesionalais, kitų meno kolektyvų vadovais.
V.Gluškovas – kompozitorius ir dirigentas, harmonizavo daug žydų liaudies dainų, sukūrė nepamirštamų muzikinių kompozicijų. Lietuvos baleto artistas B.Kelbauskas, talentinga pedagogė R.Svisčiova, N.Margolinas, jų mokinės A.Gluškova ir A.Kravec taip pat visą savo kūrybinės energijos potencialą skyrė ansambliui „Fajerlech“. Ana Kravec – šokėja, šokių kolektyvo vadovė, nuo 1989 metų ansamblio meno vadovė, 28-ius metus paskyrė „Fajerlech“. Pedagogas – choreografas V.Karavaškinas, vaikų vokalo grupės vadovė L.Glik, vokalistai A.Garber, Z.Chodoš ir iki šiol tebedirbantis M.Jablonskis savo nepaliaujamu triūsu praturtino ansamblio menines programas. Ansamblio dalyviai S.Galutina, R.Garfunkel, R.Segel, V.Talienė, V.Perlinas, A.Kovarskis, Z.Esterzonas, B.Perelskaja, I.Ščegliova, A.Lancmanas, M.Calas, O.Ziskinder, L.Dubrovskaja, M.Duškinas, Leiba Ritvas, Ch.Kabas savo išraiškingais pasirodymais scenoje ilgam liko žiūrovų atmintyje. Ansamblį siejo vaisingas kūrybinis bendradarbiavimas su kompozitoriumi V.Terlecku. Jo iniciatyva ansamblis gastroliavo Maskvoje, o firma „Melodija“ išleido dvi plokšteles „Grok linksmiau“ ir „Žvaigždžių pasirodymas“.
Daugiau nei dešimtmetį su „Fajerlech“ koncertavo profesionalios žydų scenos aktoriai G.Lev ir B.Landau.
Ansamblio koncertinės programos pasižymėjo vientisumu, naturaliu gyvu žaismingumu, scenine kultūra – jomis gėrėjosi Estija, Latvija, Rusija, Ukraina, Baltarusija, Gruzija, Uzbekistanas, Lenkija, Izraelis, D.Britanija, Belgija, Olandija, Švedija, Vokietija, o vaikų ir jaunimo studija tapo Maskvos festivalio, skirto Izraelio valstybės 50-mečiui laureatais.
1989 m. Izraelyje įvykusioje pasaulio Makabiadoje sporto draugija „Makabi“kartu su ansambliu „Fajerlech“ pirmą kartą istorijoje iškelė Lietuvos trispalvę. 1990 ir 1991 m. „Fajerlech“ dalyvavo šokių festivalyje Karmielyje, Izraelyje. 1990 ir 1992 m. Eurazijos „Makabi“ klubų, Kanados kompanijos „Rosiceil Importing Co. Inc.“ ir „Fajerlech“ iniciatyva įvyko du Chanukos festivaliai. 1990, 1991 ir 1995 metais, remiant Izraelio šokio institutui (Londonas), ansamblio vadovai organizavo  šokių seminarus, kuriuose daugelio valstybių choreografai mokėsi žydų šokių.
1993 metais įkurta ansamblio vaikų studija jau išugdė šaunią pamainą – jaunieji atlikėjai tapo pilnateisiais pagrindinių programų dalyviais. Tai šokėjai Ieva Vyšniauskaitė, Elina Mesengiser, Dina Janovskaja, kurie jau 14 metų nepalieka scenos. Žydų dainos ir šokiai tapo jų gyvenimo sudėtine dalimi.
Nuo 1999 metų iki šių dienų, ansambliui sėkmingai vadovauja Larisa Vyšniauskienė, pakeitusi Ana Kravec, kuri išvyko į Bostoną (JAV) ir ten subūrė ansamblį „Firelech“. Vokalo grupei vadovauja M.Jablonskis, vaikų šokių grupės vadovė – I.Valynskaja, jaunimo šokių grupės vadovas – A.Krupas. Jau daugelį metų ansamblyje dainuoja M.Jablonskis,  M.Škliar, L.Zenkievič, M.Duškina, S.Sirvidienė, J.Lipšic, G.Žurman. Ansamblyje dirba buvusi šokėja N.Sičinskaja.
Ansambliui buvo suteikta garbė koncertuoti 2001 ir 2004 m. vykusiuose Pirmajame ir Antrajame pasaulio litvakų kongresuose.
2004 ir 2005 metais „Fajerlech“ dalyvavo Europos paveldo dienose Lietuvoje (Kaune, Biržuose, Marijampolėje, Alytuje). Tautinių mažumų festivalyje ansamblis parodė programą „Kelionė per amžius“ (Trakai, Vilnius, Marijampolė, Pasvalys). „Fajerlech“ subūrė mažųjų (4–8 metų) atlikėjų grupę, kuri jau koncertavo Chanukos šventės ir ansamblio „Anachnu kan!” (Izraelis) koncerto metu Vilniuje.
Po 2004 m. kilusio gaisro Profsąjungos kultūros rūmuose, kuriuose žydų meno saviveiklos kolektyvai turėjo pastogę nuo 1956 m., ansamblis „Fajerlech“ patyrė didžiulius materialinius ir moralinius nuostolius. Bet į pagalbą atėjo Lietuvos žydų bendruomenė, kuri suteikė kolektyvui patalpas savo būstinėje.
Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ buvo, yra ir bus neatsiejama Lietuvos žydų bendruomenės dalimi, kuri yra pagrindinis tradicinių švenčių organizatorius, rengėjas, ištikimas ansamblio patarėjas bei rėmėjas.
Ansamblio rengiamos nuotaikingos Purim, Chanukos ir kitos šventės daugeliui mūsų tautiečių ilgam išliks kaip dvasinės stiprybės šaltinis.
Po Nepriklausomybės paskelbimo vėl pradėjo dygti nauji žydų meno mylėtojų daigai.
Ansamblis „Lebedike Klangen“ (vadovai Amos ir Liuba Traubai), vėliau „Alija“ (vadovai Asia ir Arkadijus Sorkinai, Aleksandras Šinderis, Tatjana Morgun, Ilja Rapoport) koncertavo daugelyje renginių, tame tarpe Izraelyje.
Jau dešimtmetį atšventė Vilniaus Šalom Aleichemo vidurinės mokyklos ansamblis „Simcha“ (vadovai Marina Škliar, Neringa Kirklienė, Jovita Štikelienė). „Simcha“ reprezentuoja mokyklą daugelyje Lietuvos kampelių. Taip pat koncertavo Londone. Jie savo meną demonstruoja gausiems mokyklos svečiams.
 Prie Kauno žydų bendruomenės sekmadieninės mokyklos veikia vaikų ansamblis (vadovai Jelena Comik, Roza Joffe, Ina Perzner, Viktorija Baliasnaja, Ina Libson). Šiuo metu vaikai patys stato šokius, kuriems akomponuoja Gari Libsonas. Jau tapo tradicija, kad ansamblio dalyviai koncertuoja Chanukos ir miesto organizuojamų švenčių metu. Liza Baliasnaja – labai jauna, muzikali ir plastiška šokėja. Ji dalyvavo ne viename judaizmo seminare „Limmud“.   
Klaipėdos žydų bendruomenės siela dainininkė ir pianistė Maja Tarachovskaja.
Šiaulių žydų bendruomenė įkūrė dainų ir šokių ansamblį (vadovė Maša Selickaja). Šis ansamblis yra pastovus Šiaulių apskrities žydų bendruomenės renginių dalyvis, taip pat koncertavęs Vilniuje. Maša Selickaja dalyvavo „Dainų dainelės“ konkurse.
Prie Taurakalnio kultūros centro veikia žydų vaikų teatro studija „Ruach“ (vadovė Cecilija Kurliandčik, režisierė Tatjana Timko).
Vilniuje senjorų klubas „Abi men zet zich“ neatsilieka nuo jaunimo. Jau aštuoneri metai senjorų klubo chorui vadovauja nepailstanti choro vadovė Žana Skudovičienė. Šis choras mūsų bendruomenės narių tarpe pelnė ypatingą pagarbą ir yra itin mėgstamas.
Šalia saviveiklinių kolektyvų sėkmingai dirba ir profesionalūs muzikai.
Klasikinės žydų muzikos trio „Lietuvos Jeruzalė“ į kurio sudėtį įeina Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro smuikininkas Borisas Traubas (vadovas) ir violončelininkas Valentinas Kaplūnas, o taip pat pianistas, Valstybinės muzikos akademijos profesorius Leonidas Melnikas. Trio susibūrė 1989 m. Su jais dažnai koncertuoja mecosopranas Liora Grodnikaitė, kuri 1990 m. savo karjerą pradėjo saviveikliniame ansamblyje „Lebedike Klangen“, o šiuo metu yra Londono karališkosios Kovent Garden Operos solistė ir tenoras Rafailas Karpis (Vilniaus operos ir baleto teatro solistas). Garsių muzikų trio dalyvauja pagrindiniuose Lietuvos žydų bendruomenės renginiuose.
2004 m. susikūrė naujas profesionalus žydų muzikos orkestras „Vilner Klezmorim“ (vadovai smuikininkas Borisas Kirzneris, perkusininkas Arkadijus Gotesman). Su jais koncertuoja dainininkas Rafailas Karpis, Galina ir Sergejus Libenšteinai, Marija Krupoves.
Šių metų balandžio mėnesį su dideliu pasisekimu Vilniuje koncertavęs ansamblis „Anachnu kan“ (prezidentas Yitchak Ben-Yaacov, pirmininkas Shmuel Ben-Zvi) su soliste Limor Šapyra, ansamblis „Fajerlech“ (vadovė L.Vyšniauskienė), Jakovas Magidas (Vokietija), Ana Kravec (Bostonas, JAV), Arkadijus Sorkinas (Nju Jorkas, JAV), Aleksandras Šinderis (Izraelis), Aliza ir Miša Blecharovič tęsia ilgalaikes Lietuvos žydų meno saviveiklos kolektyvų tradicijas  ir sėkmingai koncertuoja daugelio pasaulio šalių koncertinėse salėse.
Ilgaamžėje turtingoje Lietuvos žydų kultūros istorijoje, pastarųjų 50 metų Vilniaus žydų meno mėgėjų entuziastų veikla išliks kaip įkvepiantis nacionalinis litvakų žygdarbis.
2009 metais Lietuva minės tūkstantmečio jubiliejų, tuo pat metu Vilnius bus paskelbtas Europos kultūros sostine, kai Lietuvos žydų bendruomenė rengs III-ąjį pasaulio litvakų kongresą. Tai bus puiki proga dar kartą priminti visuomenei apie žydų kultūros tradicijas Lietuvoje ir subūrti visus po pasaulį išsibarsčiusius, buvusius ir esamus žydų meno mylėtojus.

Solomonas Atamukas
Istorijos mokslų daktaras

Maša Grodnikiene
Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja

Renginio režisierius Arikas Krupas
Įgarsinimas „Muzikos turas" Garso operatorius Linas Vaitkevičius
Scenografas Giedrė Brazytė Vedantysis Vulfas Gurvičius ir Vytautas Rumšas

Video medžiaga Lietuvos tautų informacijos rūmai „Inforum"

Globėjas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Antanas PetrauskasRėmėjai  Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos žydų bendruomenė

The American Jewish Joint Distribution Committee

Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras

Dr.jur. Wolfgang Frhr. v. Stetten The Jewish Agency for Israel

Viešbutis „Conti"

Kelionių agentūra „West Express"

Informaciniai rėmėjai

Lietuvos tautų informacijos rūmai

INFORUM "Menora"

Lietuvos žydų radijo laida "Unzer Vilne'
 

Jubiliejinio koncerto programa I dalis
l.„Tojra" - prologas.
Sveikina: Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas dr. Simonas Alperavičius,
pirmininko pavaduotoja Maša Grodnikienė,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas,
Ministro pirmininko padėjėjas Vilius Kavaliauskas,
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.
2. Lietuvos žydų bendruomenės senjorų klubo „Abi men zet zich" choras.Vadovė Žana Skudovičienė.
3. Žydų liaudies teatro režisierius Milanas Chersonskis.
4. Kauno žydų bendruomenės vaikų ansamblio solistė Liza Baliasnaja.
5. Mokyklos „Santara" orkestras. Vadovas linas Avižienis.
6. Šiaulių apskrities žydlrbendruomenės dainų ir šokių ansamblis „Šmejchale".
Vadovė Marija Silickaja.
7. Vaikų teatro studija „Ruach". Vadovė Cecilija Kurliandčik. Režisierė Tatjana Timko.
8. Taurakalnio kultūros centro moterų choras „Liepos".
Vadovė Audronė Steponavičiutė-Zupkauskienė.
Sveikina: Taurakalnio kultūros centro direktorius Vydas Kamaitis, meno vadovė Gražina Grigienienė, Vilniaus apskrities administracija.
9. Žydų Šalom Aleichemo mokyklos vaikų ansamblis „Simcha".
Vadovai Neringa Kirklienė, Jovita Štikelienė.
Sveikina: Litvakų fondas - projektų vadovė Jurgita Verbickienė.
10. Klaipėdos žydų bendruomenė - Maja Tarachovskaja.
11. A.K.B vadovas Arikas Krupas.

II dalis
1. Dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech".
Sveikina: Izraelio Valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai ir Latvijai J.E. ponas Chen Ivri.
2. „As der rebe" šoka „Fajerlech" jaunesniųjų vaikų grupė. Vadovė Liza Volynskaja.
3. „Tangeneidem" M. Jablonskij, M. Škllar, L. Zinkevič.
4. „Geto" „Fajerlech" vyresniųjų vaikų grupė. Vadovas Arikas Krupas.
5. „Siuvėjas".
6. „Hora" „Fajerlech" vyresniųjų vaikų grupė.
7. „Šolem bais" M. Jablonskij, M. Škliar, L. Zinkevič.
8. Grupė „Kupė". Vadovas Uja Vatkin.
Sveikina: Anna Kravets.
9. „Avremele" M. Škliar ir „Fajerlech" jaunesniųjų vaikų šokių grupė.
Sveikina: JAFI vadovė Baltijos valstybėse Nona Orman.
Sveikinimas nuo vyriausiojo Rusijos rabino Adolfo Šajevičiaus.

10. „Odessa"
11. „Un hob Firlibt" Maša Duškina.
12. „Micve tanceP „Fajerlech" vyresniųjų vaikų grupė ir vokalistai.
Sveikinimas nuo JDC pirmininko Andrės Spokoiny.
Sveikina: „Anachnu Kan" prezidentas - p. Yitchak Ben-Yaacov ir
direktorius p. Shmuel Ben-Zvi.
13. Veteranai Jaša Magid, Galina ir Sergei Libinštein, Boris Kirzner, Uja Rapoport, Arkadi. Gotesman, Vadim Volkov. 14. Finalas - dalyvauja visi koncerto dalyviai.
Sveikina: Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Antanas Petrauskas.
Lechaim!
Renginio režisierius Arikas Krupas
Įgarsinimas „Muzikos turas" Garso operatorius Linas Vaitkevičius
Scenografas Giedrė Brazytė Vedantysis Vulfas Gurvičius ir Vytautas Rumšas Video medžiaga Lietuvos tautų informacijos rūmai „Inforum"